Iki 1724 m. vadinamasis Cecinos palivarkas priklausė Hilzenų šeimai. Hilzeno dukrai Jadvigai ištekėjus už Jano Šadurskio, 1774 m. jis dokumentuose paminėtas kaip Malnavos dvaras. Vėliau dvaras priklausė daugeliui savininkų. Pagrindinis dvaro pastatas pastatytas klasicizmo stiliumi su barokiniais bruožais. Vienoje kiemo pusėje yra klėtis, o paskutinis – ponų namas. 1920 m. žemės ūkio reformos metu Malnavos dvaras buvo vienas didžiausių Latvijos dvarų, kurio žemės plotai apėmė 12,4 tūkstančių hektarų. Dvaras sunaikintas Antrojo pasaulinio karo metu, o jį atkūrus originalus interjeras neišliko. Iš ūkinių pastatų išsaugota XIX a. pirmoje pusėje statyta klėtis klasicizmo stiliumi, taip pat dar keli pastatai. Dvaro kompleksą papildo parkas, kuriame ir dabar tebėra egzotinių krūmų ir medžių, pavyzdžiui, amūrinių kamštenių, taip pat yra du gelžbetonio bunkeriai, kur trumpam buvo atvykęs Hitleris. Dvaro teritorijoje yra ir „Latgalos šmakovkos“ degtinės varykla, kur lankytojai supažindinami su degtinės gaminimo procesu nuo senų laikų iki šių dienų.
Parkas apima 18 ha plotą (nuo 1830 m.), iki šiandien išlikęs takelių išdėstymas. Pastato priekyje išpuoselėtas gėlynas, auga didžiulis širdinis riešutmedis. Parko dalyje už pastato auga seni medžiai, tarp jų senasis ąžuolas, kelios gudobelių rūšys, įskaitant retąją taškuotąją gudobelę (kilusi iš Šiaurės Amerikos). Prie asfaltuoto kelio randamas ir obelų tarprūšinis hibridas. Gėlių ir daržovių kolekcija (įskaitant senųjų rabarbarų veislę).
